Iš Žiemgalos į Žemaitiją
Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas, šuoliuodamas kitoje tvoros pusėje, lydėjo nuo pat posūkio iki vartelių. Lai mielas vardas jūsų neapgauna. Ši stipri būtybė buvo sukurta vieninteliu tikslu - ginti bandą nuo vilkų. Įvaryti baimės vienam kitam šeimininko dukros gerbėjui - vienas malonumas.
Iš Žiemgalos į patį Žemaitijos pakraštį nusigauti truko dvi valandas. Susipažinę prieš keletą metų, artimiau bendrauti pradėjome vos prieš keletą mėnesių. Nei su Kamilės tėvais susipažinti, nei Narvydžiuose lankytis anksčiau nebuvo tekę. Kaip sakoma, kol dar būna pirmų kartų, tol gali sakyti, kad esi jaunas.
"Aš tas piktasis", - pusiau grėsmingu balsu tiesdamas ranką tarė rūstaus veido Kamilės tėtis Virginijus. "Pasisaugok šuns. Visokiausių mįslingų dalykų yra nutikę. Nesinorėtų, jog kažkas nutiktų ir tau..."
Augalotas keturkojis kantriai laukė šeimininko nurodymo išlydėti įsibrovėlį. Dar nesugiję sargo nasrai bylojo apie nakčia įvykdytą ežiuko egzekuciją. Nejaukią tylą nutraukė kaip visad linksma Kamilė ir žavingai besišypsanti jos mama Gražina. Šiai visus pakvietus prie stalo, sugužėjome pirkion.