Nyderlandai
Svečiuose pas tetą Dianą
Teta Diana už dėdės Niko (Nico) ištekėjo ir atsikraustė gyventi į Deventerį, kai buvau dar visai mažytis. Po šiai dienai į Lietuvą atvyksta bemaž kasmet: jei ne su visa šeima, tai viena. Lietuvoje susitinka su giminaičiais, pabūna su draugėmis. Ypatingai mėgsta kasmetinę knygų mugę. Pastarojoje kaskart nusiperka didžiulę dėžę knygų, kurias paskui į Olandiją siunčia paštu.
O štai mums su Kamile šis apsilankymas Olandijoje buvo pirmasis. Atvykus į Deventerį, namuose susirinko visa šeimyna: Niko, Diana ir dvi žavingos dukterys. Tuo metu mažoji Sabina vis dar gyveno su tėvais ir lankė mokyklą, o vyresnioji Paulina specialiai grįžo iš Zvolės, kur Vindesheimo koledže (Windesheim Honours College) studijavo "Globalių projektų ir pokyčių valdymą".
Paulinai radus laisvą valandą, trise sėdome į traukinį ir leidomės į žygį po Zvolę. Ne tik proga susipažinti su Paulinos studijų miestu, bet ir pramankštinti kojas po keturių valandų besaikio valgymo.
Kamilė su mano pussesere Paulina. Zwolle, Nyderlandai
Sekančiomis dienomis teta Diana suorganizavo kelias išvykas į išskirtines Olandijos vietas. Aplankėme Arnhem muziejų, Karališkuosius Het Loo rūmus Apeldorne, garsųjį tulpių festivalį Keukenhofo parke. Anokia čia paslaptis, kad Kamilei tuplių festivalis patiko labiausiai.
Jei ką per šį laiką išmokau apie Kamilę, tai jog net ir rūškaniausią dieną jai praskaidrins trys dalykai: gyvūniukai, burbuliukai ir spalvytės. Ko jau ko, bet spalvų Keukenhofo parke netrūko. Kiekvienais metais 32 hektarų plotą užimančiame parke pasodinama virš septynių milijonų gėlių.
Parkas kiekvienais metais atviras tik aštuonias savaites, per kurias jame apsilanko apie 800 tūkstančių smalsuolių. Jei gerai pamenu, Keukenhofo parke lankėmės paskutiniosios savaitės priešpaskutiniąją dieną. Kaip reikiant pasisekė atsidurti laiku ir vietoje. Ačiū tetai Dianai ir jos šeimynai!
Teta Diana ir jos šeimyna
Dėdė Niko
