Visur gerai, bet namuose geriausia!
Tėtis juokavo, kad per kelias dienas pailsėjome tiek, kiek per metus teko pavargti. Juokai juokais, bet širdis džiaugėsi. Vis tik, susitikimas su Kamilės tėčiu buvo čia pat. Juk nuo mylimosios savijautos grįžimo dieną priklausys ar būsiu pasitiktas rankos paspaudimu ar spriktu, kad nemokėjau nusaugot.
Tiesa, mylimąja tada dar nevadinau, kaip ir ji manęs mylimuoju, nors ir daug visko kartu buvom patyrę. Mieliau šį žodį pakeisdavom į "aš Tave gerbiu!" ir kaskart tai padarę prapliupdavom juoktis. Kartais, tai ko neištari garsiai, nuo to tik dar labiau sustiprėja.
Olandijoje praleidome visą savaitę, o tada, galiausiai grįžome namo. Paskutinis kelionės prisiminimas - iš Vilniaus senamiesčio, kai nepažįstamas praeivis palinkėjo "Buen camino!" (Gero kelio). Ženklas, kad vieno kelio pabaiga, tai tik kito pradžia...
Mano tėvai: Gintautas ir Violeta Šlevai. Vilnius, LIETUVA
KELIEMS METAMS PRAĖJUS...
